burna

burnà sf. (3) K, bùrna (1) Vž, Plt 1. SD58, R tuštuma tarp lūpų ir gerklės: Bedantė burnà K. Bùrna kartais džiūna Krt. Mažas ką sustveria, tuoj į bùrną Dkš. Ans tur pilną bùrną vandens, užpurkš akis Grg. Nesrėbk karštą, išdegsi burnelę Grg. | prk.: Perplyšo žemė po jų, ir atvėrė savo burną (viršuje nasrus), ir prarijo juos BB4Moz16,32. ^ Ar su ta pačia bùrna ir valgai? (sakoma negražiai kalbančiam) Gs. Pyragų skanumas – tirpsta burnõ[je]! Grg. Dviem burnõm nevalgysi, vis tik viena Vj. Regi, kokia burnà – sarmata su geru svietu sueiti (negražiai kalba) Tvr. Išsiplauk bùrną (gražiau kalbėk)! Krkl. Ne kiekviena burna putrai srėbti Sim. Ne taip ropė kepa, kaip burnà nori (dalykai kitaip virsta) Vj. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus S.Dauk. Iš tos pačios burnos ir šilta, ir šalta (ir pikta, ir gera) S.Dauk. Kas tavo burnoj, tas ir širdy (apie ką dažnai kalbi, tas ir rūpi) VP23. Anam kas žodį iš burnos traukte reik ištraukti Vvr. Iš savo burnos ant savo galvos (pats save apsikalba) Bsg. Dieve duok, iš tavo burnos į Dievo ausį (kad taip įvyktų, kaip sakai)! B. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi Sln. ║ anga tarp lūpų; lūpos: Siaura, plati burnà DŽ. Ano plati burnà Vvr. ^ Serga, vaitoja, nuo burnos kąsnis neatstoja (menkas ligonis) LTR(Erž). Ankstyvasis burną šluosto, vėlybasis akis šluosto Sch76. ║ BPII24 prk. kalbėjimas, žodžiai: Kurie pėsčiomis ateit, tie tur savo daiktus burna apsakyti prš. Žmonės šitie burna mane garbina, ale širdys jų toli nuog manę brš. 2. SD310 veidas: Visa burnà plaukais apžėlusi Slnt. Plačios burnõs žmogus Ss. Vyras iš burnõs labai gražus Mrc. Tep sau nieko mergina, bet ant burnõs negraži Plv. Ar įpylei vandens bùrnai prausti? Grž. Persgando baisiausiai, burnà tik mainos mainos Dbk. Aš aną iš bùrnos pažinau Tl. Turėk tu man tokią šlakuotą bùrną! Ut. Visą kelią vėjas bus burnon Lp. Ažudengtė burnos moterų SD441. O tarnai mušė jį per burną Ch¹Mr14,65. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Burnùkė kap ropukė (graži) Knv. Prauskis burnẽlę, šukuok galvẽlę (d.) Gs. ^ Pati burna tau juokias (nesitveri iš džiaugsmo)! Jnšk. ║ smūgis, kirtis: Kad šaus man vieną bùrną par kepurę, kibirkštys iš akių pasipylė Skd. Davė kelias bùrnas su bizūnu, tai prisipažinau Sd. Dėjau tris burnas, ir susirietė Šts. ║ Sv kaukė. 3. snukis: Bus svečių, katė burną prausia Sdk. Arklys su balta bùrna Vb. 4. prk. šeimos narys: Šeima susidėjo iš devynių burnų sp. Šukiams dar viena burna prisidėjo sp. Ir dar reikėjo visas nuorėžas ir sklypus išdalyti pagal burnų skaičių rš. Septyni mūs šeimynos, tiek burnų̃ Prn. 5. prk. nedidelis kiekis degtinės, vienu sykiu išgeriamas, stikliukas: Čia dar viena bùrna gale būs, še gerk Grg. Nuo vienos bùrnos galva pradėjo suktis Vvr. Neturiu piningų nė bùrnai išgerti Šts. Gaudavo ir likerio po burną LzP. Imk bùrną stačiai iš butelkos Vvr. Išmeskim po bùrną Š. Lenk dar vieną bùrną Grg. Dėk bùrną ir eik status Vkš. Buvau įdėjęs burną, bet girtas nebuvau Šts. Einam, išdėsim bùrną ir važiuosiam namo Lž. Kaimynai prie burnos susėdo rš. Išrauk porą bùrnų, ir sušilsi Vvr. Dėl degtinės kelių burnų aš neisiu muštis Šts. Tuodu tuoj išgeria po burnelę BsPII43. Išmeskim dar po burnelę Alv. Po darbo vyrai išmetė burnẽlę Jnš. O, anie gerai burnẽlę paema Kv. Gėriau gėriau burnẽlę, ir apsuko galvelę Krt. Kaip čia pažįstami sueję burnìkės neišmesi! Šv. Išmeskim po burniùtę Ds. 6. prk. ko nors priešakinė dalis (arpo, vyžos, laivelio ir kt.): Eik prie burnõs [arpo] ir krapštyk grūdus Skr. Būtų gera dar vyža, ale burnà prairus Srv. Tų naginių bùrnos negražiai surauktos Jnšk. Kap laivelio burnà smaila, tai greičiau galima juo irtis Dbč. 7. BzF104 tarpas tarp sudėtinio rato dalių.

◊ bùrną áušinti be reikalo kalbėti: Kam čia tą bùrną áušini dėl niekų Pc.

bùrną laikýti tylėti: Laikyk burną B. Nelaikė savo burnos ... ir papasakojo vislab LC1885,15.

burnojè neturė́ti nevalgyti: Nė soros grūdo dar burnõ[je] neturė́jau Kv. Šiandien dar nieko burnoj neturėjau, todėl alkanas kap vilkas Mrj.

bùrną paléidęs nesivaržydamas (keikia, pliauškia): Paléidęs bùrną, baisu klausyt Gs.

bùrną subùkinti (kam); N sumušti.

bùrną užim̃ti (užkìšti, užrìšti) priversti tylėti: Žmonėm burnų̃ neužim̃si Plv. Niekas negalėjo visiems burnas užkišti M.Valanč. Visiems burnų neužriši A.Vien.

bùrną rė́žti plūsti: Kalnakasiai ..., susiėjimą belaikydami, per daug burną rėžė LC1889,23.

į bùrną nèima negeria (svaigalų): Šiap į bùrną nèima, tik sykį apygirtis parėjo Gs.

iš burnõs į bùrną artimai, intymiai (kalbėti): Iš burnos į burną kalbu su juomi CII84.

iš burnõs žõdį atim̃ti pertraukti kalbą: Žodį iš burnos atimu B.

iš gyvõs burnõs iš pasakojimo žodžiu: Renka medžiagą iš gyvos žmonių burnos A.Janul.

iš rañkos į bùrną kas uždirbama, tuoj suvalgoma: Mes visi gyvenam – iš rankos į burną Pn.

pìlna bùrna

1. sočiai: Pìlna bùrna pavalgius buvau Švnč.

2. atvirai, aiškiai: Kalba pìlna bùrna, kad tu gyvenimą jau nusipirkęs Plt. Visi juokiasi pilna burna I.Simon.

plačiõs burnõs plepus: Ana yra plačios burnõs, t. y. daug plepa J.

pusè burnõs neaiškiai, užuominomis: Sakė puse burnõs Dglš. Niekas jam nei puse burnos Lp.

sukramtýti ir įdė́ti į bùrną; rš duoti paruoštą, gatavą.

víena bùrna sutartinai: Visi víena bùrna atsiliepė Krkn.

visà bùrna

1. balsiai (rėkti): Ligonis kad surėkia, surėkia visà bùrna BM76.

2. laisvai, be baimės (kalbėti): Čia gali visà bùrna kalbėti Rm.